- varvaliuoti
- varvaliúoti, -iúoja, -iãvo, var̃valiuoti, -iuoja, -iavo Alvt, Gž, Plk, Mrj 1. intr. pamažu varvėti, lašėti: Be pieno [marti], po biškį var̃valiavo pienas, o taip i prapuolė Rdn. | Iš nosies snargliai var̃valiuo[ja] be parstojimo Jrb. Man dar iš žaizdos pūliai varvaliúoja Vlk. | Žvakė varvaliúoja J. ║ impers. lynoti: Var̃valiuo[ja] kožną dieną, gerai, – pašalas išeis Krš. 2. intr. srūti, šlapiuoti: Visą savaitę jo akys varvaliãvo Snt. Kai kurių ausys pradūrus ilgai varvaliúoja, varvaliúoja, kol užsigydo Skr. Aš tų pikočių turėjau galybes, jeigu neištrauki geluonį, ilgai varvaliúo[ja] Nmk. Žaizda ilgai varvaliãvo Grš. 3. intr. smarkiai tekėti, sruventi: Tik varvaliúoja upėse vanduo, net tiltus kelia Mrs. 4. intr., tr. JII18, NdŽ, KŽ, Pns, Gs, Kt, Grš, Ėr, Krč menk. nesuprantamai, neaiškiai kalbėti, burbuliuoti: Varvarais, arba varvaliuojančiais, nesuprantamai kalbančiais, vadino LTIII39(Bs). Žydas poterius var̃valiuo[ja] Jrb. Žydai varvaliuodami nuvedė Danielių į kitą stubą BsMtII22(Nm). Vokietis kažką varvaliavo, bet mes nesupratom Mrj. Senesnioji matutė gailinas nemokėjimu vokiškai varvaliuoti M.Jan. 5. intr. Vdžg, Skr menk. verkšlenti: Var̃valiuo[ja], šniurpsia visą dieną – eik numaldyt Jrb. Mirusio neprikelsi, nėr ko var̃valiuot Jrb. ║ Skr, Grdž skųstis, dejuoti. \ varvaliuoti; atvarvaliuoti; išvarvaliuoti; pavarvaliuoti; privarvaliuoti; suvarvaliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.